Šią nuotrauką vakar prie televizijos bokšto padarė 36-erių metų šiuolaikinis žmogus, kuriam 1991 m. Sausio 13-ąją tebuvo dveji metukai ir 3 mėnesiai. Tai vienos iš mūsų mokytojų sūnus Vytis Kapočius. Panašūs į jį vaikai užaugo jau laisvoje Lietuvoje ir tapo ekonomistais, mokytojais, gydytojais, statybininkais, teisininkais, policininkais, menininkais ir kitais mūsų šaliai svarbių profesijų atstovais. Augate ir laisvai realizuojate savo svajones ir Jūs, šiuolaikinė jaunoji karta, mūsų šaunieji mokiniai! Bet šiandien truputį susikaupkime ir pagalvokime apie mūsų visų senelių ir tėvų kartas. Jie 1991 metais Sausio 13-ąją apgynė mūsų laisvę, svajones ir norus gyventi taip, kaip visa civilizuota Europa ir progresyvusis pasaulis – be svetimų nurodinėjimų, be baimės ir be prievartos. Mūsų mokykloje šiandien todėl ir uždegėme žvakutes už atminimą tų, kurie pasiaukojo gindami brangias mums vertybes, už tuos, kurie susirinkę iš visos Lietuvos į Vilnių rankomis susikabinę stovėjo, giedojo, meldėsi, kūreno laužus, dalijosi arbata ir sumuštiniais, o kai važiavo sovietiniai tankai, kai šaudė kulkos, – nepasitraukė nuo televizijos bokšto, nuo Aukščiausiosios tarybos, kurią dabar vadiname Seimu, nuo Radijo ir televizijos komiteto pastato. Laisvės didvyriais tapo kiekvienas, kuris tuomet nesusvyravęs pagalvojo apie savo vaikų ir vaikaičių ateitį. Ta ateitis – tai jūs! Tad laisvės šviesa tegul dega kiekvieno širdyje. Džiugina kiekvieną laimės dieną, stiprina ir skatina nepasiduoti sunkią akimirką.